„Pirelli“ tyrimas veda link komandų machinacijų su padangomis

Yra pagrindo manyti, kad Maxo Verstappeno avarija Baku buvo susijusi visai ne su padangos kokybe, bet su per mažu slėgiu joje.

Ateinantį pirmadienį FIA ir „Pirelli“ paskelbs bendrą ataskaitą apie Lance'o Strollo ir Maxo Verstappeno avarijų per Azerbaidžano GP priežastis - abiem atvejais sprogo galinė kairė padanga, dėl ko nevaldomi automobiliai atsitrenkė į betoninius atitvarus.

Šios istorijos iš pat pradžių atrodė labai keistos. Pakanka prisiminti, jog Baku trasoje didžiausią apkrovą gauna ne galinė kairė, o galinė dešinė padanga.

Be to, pakanka prisiminti komandų reakciją po Maxo ir Lance'o avarijų. Paprastai tokiais atvejais „Pirelli“ adresu pasipila kritikos lavina, tačiau šiais atvejais tiek „Aston Martin“, tiek ir „Red Bull“ komandos elgėsi gana santūriai ir nuo kritinių komentarų susilaikė. Pats Maxas išsakė keletą griežtų replikų, bet tuo viskas apsiribojo.

Po Strollo, važiavusio 280 km/h greičiu ir Verstappeno (greitis buvo 330 km/h) problemų „Pirelli“ pradėjo tyrimą. Italų gamintojo sporto padalinio vadovas Mario Isola spėjo, kad avarijų priežastimi galėjo būti ant trasos buvę pašaliniai daiktai, tikriausiai anglies pluošto nuolaužos. Tokią išvadą piršo ir įpjovimas Lewiso Hamiltono padangoje, surastas po lenktynių.

Tačiau šiandien „Gazzetta dello Sport“ praneša, kad yra duomenų, kurie ne tik paneigia pirmines išvadas, bet ir dėl avarijų leidžia kaltinti pačias komandas.

Esmė štai kur. „Pirelli“ užsakė tyrimą atlikti galingų mikroskopų pagalba. Buvo konstatuota, kad nei pati padanga, nei jos karkasas neturi žymių pažeidimų. Padangos susidėvėjimas taip pat yra normos ribose turint galvoje nuvažiuotą 34 ratų distanciją ir jis nebuvo kritinis.

Tai patvirtina komandų žodžius, kad abiem atvejais padangų sprogimas buvo netikėtas ir to nerodė jokie pirminiai požymiai.

Tai kodėl gi susprogo tos padangos? Italų žurnalistų nuomone, RB16B bei AMR21 automobiliuose galėjo būti montuojama gudri sistema, kuri leido apeiti FIA kontroliuojamą oro slėgį padangose.

Kam tą reikia daryti? Pretekstas tam yra: gerai žinoma, kad visos F-1 komandos nepripučia padangų daugiau, nei to reikalauja „Pirelli“. Prie mažesnio slėgio gerėja bolido sukibimas su trasa ir atsiranda mažesnė pūslėjimosi tikimybė.

Padangų gamintojai, savo ruožtu, parenka mažiausią oro slėgio kartelę taip, kad padangos karkasas išlaikytų perkrovas greituose posūkiuose, o pati padanga dėl per mažo slėgio nenusimautų nuo ratlankio.

Verta priminti, kad Baku po penktadienio treniruočių minimalų oro slėgį padangose nuo 1,29 atmosferos padidino iki 1,36 atm. Teisė nustatyti šį minimalų parametrą „Pirelli“ iš FIA gavo nuo 2015 m. Belgijos GP etapo. Be oro slėgio padangose, privalomai yra reguliuojamas ratų išvirtimo kampas.

FIA technikos delegatai turi teisę kontroliuoti oro slėgį bet kuriuo momentu, kai tik bolidai išvažiuoja iš garažų. Čia situacija panaši kaip ir su lanksčiais sparnais: kai automobilis stovi, viskas atitinka reikalavimus, tačiau važiuojant trasoje sąlygos būna visai kitokios, todėl sukontroliuoti visus parametrus federacijai yra labai sunku.

Įtarimai, kad komandos naudoja gudrias sistemas, kurios leidžia sumažinti oro slėgį padangose išvažiavus į trasą, buvo girdimi ir anksčiau. Tačiau nė karto tai nebuvo patvirtinta. Dabar galima laukti, kad „Pirelli“ ataskaita privers FIA imtis naujos kampanijos dėl taisyklių paisymo.

Komandos matuoja oro slėgį padangose realaus laiko režimu ir duomenis perduoda FIA – tačiau niekas negali garantuoti, kad techniniai komisarai mato realius sensorių duomenis, o ne kiek pakoreguotus išvažiavus į trasą.

Galima nuspėti, kad jei visa ši istorija tikrai turės tęsinį, tai ir priemonės bus panašios, kokias mes matėme, kaip buvo manipuliuojama degalų sąnaudų jutiklių parodymais. Tada „Ferrari“ buvo įtarta dėl machinacijų su degalų jutikliais - formaliai „Ferrari“ buvo pripažinta nekalta, bet po šio tyrimo raudonosios mašinos prarado labai nemenką greičio dalį.

Atveju su padangomis gali būti įvesta vieninga oro slėgio kontrolės sistema visuose boliduose ir kurios nė viena komanda negalės niekaip kontroliuoti.

Taigi, artėjančiame Prancūzijos GP etape reikės laukti ne tik karo tarp komanda dėl lanksčių sparnų, bet gali atsirasti ir naujas karo siužetas dėl oro slėgio ir galimybės mažinti slėgį važiuojant. Taigi, teisėjų ir „Formulės-1“ komandų inžinierių kovos neužsibaigs niekada – vieni ieškos bent mažiausių landų, o kiti stengsis pagauti pažeidėjus...