„B Girl Nicka“ – geros nuotaikos žmogus

2025-01-05 07:00 © Pauliaus Žukausko nuotr.

Antrąsyk Lietuvos metų sportininke išrinkta pasaulinė breiko žvaigždė Dominika Banevič visus karjeros kalnus įveikia kartu su mama Alina. „Esame svajonių komanda“, – taip savo ir mamos duetą apibūdino Bgirl Nicka, ką tik atsiėmusi 2024-ųjų Paryžiaus olimpinių žaidynių sidabro medalį. Jį 17-metė skyrė būtent mamai Alinai, su kuria praleidžia 24 valandas per parą. Sportininkės mama, kalbėdama apie dukrą, taip pat dažnai taria „mes“.

Alina, gal Nickos režimas bent trumpam pasikeičia po sunkių varžybų, didelių pergalių? Ar ji leidžia sau pailsėti?

Ne. Grįžusi iš pasaulio čempionato Kinijoje, kur iškovojo bronzos medalį, Kūčių dieną susirgo, pirmą Kalėdų dieną šiaip taip išsėdėjo namie, o gruodžio 26-ąją jau ėjo treniruotis. Tai jos geriausias vaistas. Kai po akademinių atostogų Nicka grįžo į vienuoliktą klasę, tris kartus per savaitę septintą valandą ryto turi dalyvauti nuotolinėje pamokoje, tad keliasi šeštą: šaltas dušas, mankšta, mokslai, pusryčiai, treniruotės. Triskart per savaitę – fizinio rengimo treniruotė, o breikas – septynis kartus per savaitę.

Ką ji mėgsta pusryčiams? Kokia ir kada būna vakarienė?

Man ši tema kelia stresą, nes nuolat jai kartoju, kad reikia valgyti, o Nicka vis neturi laiko. Dėl to daugiausia ginčijamės. Pusryčius pavalgo normaliai: mėgsta varškėčius, košes, kiaušinienę, aš net blynus išmokau kepti be aliejaus, nes ji atsisakiusi riebalų, cukraus. Su vakariene – kaip pasiseka. Būna, suvalgo ir po dešimtos vakaro. Kartais tai būna ir pietūs. Prisidėjus pamokoms, laiko turi dar mažiau. Bet smagiausia, kai esame namie, nes pati viską gaminu, o išvykose kartais negali žinoti, ką valgai.

Nicka įpratusi prie pergalių. Kaip ji reaguoja, kai užima, tarkim, trečią vietą, kaip neseniai nutiko pasaulio čempionate Kinijoje?

Ramiai, tikrai nepuola į ašaras, išlaiko šaltą protą. Juk žinome, kad nieko nepakeisi: gali būti geriausias, bet tavo likimą sprendžia teisėjai. Mūsų sportas – ne plaukimas ar krepšinis, kur rezultatą parodo sekundės ar pelnyti taškai.

Ko ji labiausiai nori po sunkių varžybų? Kaip ją galima palepinti?

Jei po čempionato kitą dieną dar neišvykstame iš tos šalies, einame į plokštelių parduotuvę. Tai jai sielos atgaiva. Nicka visada randa kažką, kas patinka, turi palyginti nemažą vinilinių plokštelių kolekciją.

Dėl ko Nicka gali supykti?

Jei neleidžiu į treniruotę (juokiasi). Įkalbinėju, kad sirgdama neitų, pailsėtų, bet kai ji supyksta – nusileidžiu.

Kas ją prajuokina?

Nuo mažens ją vadindavau „gera mano nuotaika“, nes mėgo prajuokinti mane. O ją pralinksmina daug kas. Dažniausiai – mūsų šuniukai Mila ir Maja. Abi kvatojame prisiminusios kokias nors kuriozines situacijas iš kelionių. Kartais galime juoktis tiesiog iš nieko (šypsosi). Nicka apskritai yra geros nuotaikos žmogus.

Jūsų kaupiama Nickos batelių, plakatų, akreditacijų kolekcija dar telpa namuose?

Sunkiai. Kambaryje jau darosi ankšta nuo medalių, akreditacijų, batų – visi kampai pilni. Juokauju, jog kada nors reikės atidaryti muziejų.

Ką ji veikia lėktuvuose per ilgas keliones, pavyzdžiui, į Aziją, Ameriką?

Skaito, ruošia pamokas, piešia grafičius. Parduotuvė „Snyks“, kuri nuo pat pradžių mus rėmė batais (šokant breiką sportiniai bateliai tetarnauja tris mėnesius), net pagamino džemperių su vienu Nickos sukurtu užrašu.