R. Vaitkevičius į kovą kviečia D. Dirkstį: „Matau, kokius žaidimus jis žaidžia“

2024-02-26 15:00 © Organizatorių nuotr.

Kovinio sporto mėgėjai penktadienį išvydo dar vieną UTMA organizacijos aukšto lygio kovų turnyrą, kuris buvo jau 7-asis organizacijos istorijoje.

Iš viso renginyje buvo aštuonios kovos, iš kurių trys pasibaigė greitais nokautais.

Viena iš kovų svorio iki 86 kilogramų akistatoje susitiko Rytis Vaitkevičius ir Robertas Gunia.

Du kartus varžovą į nokdauną pasiuntęs R. Vaitkevičius laimėjo kovą.

„Turėjau labai sunkų pasiruošimą. Tai buvo bene sunkiausi du mėnesiai mano karjeroje. Prieš kelias savaites man plyšo ausies būgnelis, vėliau dar užklupo ir liga. Teko lipti per save, koreguoti visus pasirengimo planus tam, kad šiandien galėčiau išlipt į ringą. Tikrai ne viskas pavyko taip, kaip norėčiau. Žinau, kad galiu geriau, tačiau šis laikotarpis labai daug man pridėjo psichologiškai. Jaučiuosi sutvirtėjęs būtent šiuo klausimu ir su nekantrumu laukiu ateities iššūkių“, – iškart po kovos kalbėjo „Fighters Factory“ klubui atstovaujantis kovotojas.

– Kova prasidėjo gana sunkiai. Teko sugerti ir nemažai priešininko stiprių bei tikslių smūgių. Kas padėjo pakreipti įvykius ringe sau palankia linkme?

– Nesu iš tų, kurie labai bijotų praleisti smūgius. Nemėgstu eiti „taškuotis“ ir skaičiuoti, kuris daugiau sugebėjo paliesti varžovą. Aš einu kautis su oponentu ir praleistas vienas kitas smūgis kartais kaip tik suveikia, kaip papildoma motyvacija judėti į priekį. Turiu tikrai neblogų sparingų partnerių. Tenka pakovoti su tokiais kovotojas kaip Mantu Rimdeika, Ovidiju Jurginu, „Rimkenzo“, Pauliumi Zujevu, tad ką reiškia praleisti stiprų smūgį tikrai žinau. Robertas tvirtas ir nepatogus kovotojas, tačiau poroje situacijų pajaučiau, kad turiu galimybę kontraatakuoti ir pavyko. Gaila, kad abu nokdaunai buvo pasiekti raundų pabaigose ir neturėjau progos pratęsti pradėto darbo.

– Kovos metu išvydome neįprastą reiškinį Lietuvos sporto renginiuose. Turėjote savo sirgalių būrį, kurie palaikė jus skanduotėmis. Galbūt galite papasakoti plačiau?

– Tai buvo „Green White Boys“ vyrukai. Pats esu „Žalgirio“ fanas ir jų palaikymas buvo kažkas naujo bei neįprasto Lietuvai. Tai dažnas atvejis tarkim Lenkijoje, kur ultros eina palaikyti saviškius į kovų turnyrus. Lietuvoje toks atvejis, kiek žinau – pirmasis. Manau, kad kuriame istoriją ir koviniam sportui tai taip pat gali suteikti savotiško žavesio. Į visą renginį jie įnešė šarmo, o ir man pačiam girdėti palaikymą kovos metu buvo kažkas ypatingo. Labai smagu kad prie mano palaikymo prisidėjo ir viena geriausių kirpyklų Kaune „Republic Barbershop“, kuri visuomet pasirūpina mano išvaizda.

– Po kovos išreiškėte norą susikauti su D.Dirksčiu. Tikitės sulaukti teigiamo atsakymo?

– Mano siūlymas buvo ir prieš šį UTMA turnyrą susitikti ringe, tačiau jis nesutiko. Esame pasisakę prieš jo organizuojamus turnyrus, tad ta trintis jau yra kurį laiką. Vietoje kovos su manimi, likus porai savaičių iki turnyro, jis pasiūlė kovoti mano treneriui Pauliui Mitkui, kuris jau treji metai kaip nekovoja. Turbūt patys suprantate, kaip absurdiškai tai skamba? Esame panašaus svorio, kovojame toje pačioje organizacijoje, kurioje kol kas skinu vien pergales, tačiau jis kovos vengia. Galbūt kada nors „liūtukui“ ir užteks drąsos priimti šį iššūkį.

– Manote, kad galėtumėte jį įveikti pagal muay thai taisykles?

– Ne taip svarbu, ką aš manau ir ko nemanau. Matau, kaip jis renkasi priešininkus, kokius žaidimus žaidžia, todėl būtų smagu pamatyti jį kovoje neturint visų pliusų sau, tai yra kaunantis prieš mane. Manau, kad toks turi būti kovotojo mentalitetas, kad renkiesi ne tik sau patogius, žemesnio svorio, nesportuojančius, bet ir lygiaverčius priešininkus. Kaip ir minėjau, į ringą neinu taškuotis, einu kovoti ir manau, kad tai Dominykui labai nepatiktų.

– O kaip vertinate tai, kad pats D.Dirkstys vis tik išreiškė norą kovoti ne su jumis, o su M.Stebuliausku?

– Pažiūrėkite, kokiame svoryje šiame UTMA turnyre kovojo Dirkstys ir kokiame Stebuliauskas. Tai daug pasako. Matas yra labai aukšto lygio kovotojas ir buvo labai smagu matyti jį laimintį prieš stiprų varžovą iš Latvijos. Matas yra MMA kovotojas, Dominykas – kikboksininkas, nors tikiu kad Stebuliauskas laimėtu abejose disciplinose, labiausiai norėčiau pamatyti paminėtas taekwondo taisykles. Esu įsitikinęs, mano ir Dominyko kova bus greit – „kačiukas“ sužeistas.