Paryžiaus lengvoji atletika: įdomioji statistika

2024-08-14 20:05 © LTOK nuotr.

Rugpjūčio 11 dieną baigėsi daugiau nei dvi savaites trukusios Paryžiaus olimpinės žaidynės. 33-iųjų vasaros olimpinių žaidynių programoje lengvoji atletika vyko rugpjūčio 1–11 dienomis, o 2028 metais Los Andžele sporto karalienė vyks žaidynių pradžioje. Nusileidus didžiausio sporto renginio uždangai – kviečiame skaityti lengvosios atletikos varžybų faktus.

Beveik 2000 lengvaatlečių (tarp jų – 11 lietuvių) varžėsi „Stade de France“ stadione, kuris talpina beveik 80 tūkst. žiūrovų. 48 rungtyse startavę sportininkai išsidalino 144 medalius, o visi čempionai sulauks „World Athletics“ premijų (50 tūkst. JAV dolerių). Be to, į lengvosios atletikos varžybas iš viso buvo parduota virš milijono bilietų (naujas rekordas).

Visos lietuvių užimtos vietos – Mykolas Alekna (disko metimas – 2 vieta), Andrius Gudžius (disko metimas – 8 vieta), Airinė Palšytė (šuolis į aukštį – 15 vieta), Edis Matusevičius (ieties metimas – 21 vieta), Ieva Gumbs (disko metimas – 22 vieta), Liveta Jasiūnaitė (ieties metimas – 25 vieta), Dovilė Kilty (trišuolis – 25 vieta), Martynas Alekna (disko metimas – 28 vieta), Modesta Justė Morauskaitė (400 m – 30 vieta), Diana Zagainova (trišuolis – 30 vieta), Gabija Galvydytė (800 m – 31 vieta).

Iki šių olimpinių žaidynių, paskutinį lengvosios atletikos medalį Lietuvai buvo parvežusi Austra Skujytė (2012 m., Londonas, bronza), o paskutinį kartą sidabrą pavyko iškovoti 2004 m. Atėnuose. Tą padarė ta pati A. Skujytė, o Virgilijus Alekna tada laimėjo auksą.

Net 27 skirtingos šalys Paryžiuje laimėjo aukso medalius (naujas rekordas), o pirmą kartą čempionais tapo Dominikos (Thea LaFond – trišuolis), Pakistano (Arshadas Nadeemas – ieties metimas), Sent Lusijos (Julien Alfred – 100 m), Botsvanos (Letsile Tebogo – 200 m) atstovai.

Šiuo metu 105 skirtingos šalys olimpinių žaidynių istorijoje yra iškovojusios bent vieną lengvosios atletikos medalį. Iš viso Paryžiuje 43 šalys laimėjo bent vieną medalį (daugiausiai per pastaruosius 20 metų), o 75 šalių atstovai finišavo aštuntuke (TOP8).

Lietuva lengvosios atletikos medalių įskaitoje užėmė 31-ą vietą (M. Aleknos sidabras) ir aplenkė tokias šalis kaip Kroatija, Čekija, Lenkija (visos iškovojo po vieną bronzos medalį). Vieno sidabro medaliu taip pat pasigirti gali Portugalija, Indija, Vengrija, Prancūzija. Daugiausiai medalių laimėjo JAV lengvaatlečiai (34, aukso – 14).

Vietų įskaitoje (taškai duodami už TOP8 pasiekimus) Lietuva užėmė 43-ią poziciją. Čia sportininkai surinko daugiau taškų už Turkiją, Austriją, Slovėniją, Indiją ir daug kitų šalių, tiek pat – su Vengrijos, Portugalijos lengvaatlečiais. Šioje įskaitoje taip pat triumfavo JAV, kurie surinko beveik trigubai daugiau taškų už antroje vietoje likusius Kenijos sportininkus.

26 lengvaatlečiai Prancūzijos sostinę paliko su daugiau nei vienu medaliu, o net trimis pasipuošė olandės Femke Bol (4×400 m mišrios estafetės auksas, 4×400 m sidabras, 400 m barjerinio bėgimo bronza), Sifan Hassan (maratono auksas, 5000 m ir 10000 m bronzos) ir amerikietė Gabby Thomas (200 m, 4×100 m ir 4×400 m auksai). 16-metis Quincy Wilsonas tapo jauniausias aukso medalio savininkas olimpinių žaidynių lengvosios atletikos istorijoje (4×400 m).

„Stade de France“ stadione pasaulio rekordus užfiksavo švedas Armandas Duplantisas (šuolis su kartimi – 6.25 m), amerikietė Sydney McLaughlin-Levrone (400 m b/b – 50,37 sek.) ir amerikiečių 4×400 m mišrios estafetės komanda (3 min. 07,41 sek.). Be to, buvo pagerinta 13 olimpinių rekordų, 21 žemynų rekordas, 99 nacionaliniai rekordai ir 311 asmeninių rekordų. Asmeninį karjeros pasirodymą surengė ir G. Galvydytė (800 m – 1 min. 59,18 sek.), o M. J. Morauskaitė užtikrintai gerino asmeninį sezono rezultatą (400 m – 51,33 sek.).