Pasaulio sportinio ėjimo komandiniame čempionate – olimpinės naujos rungties krikštas

2024-04-22 17:50 © AFP nuotr.

Sekmadienį Antalijoje (Turkija) vyko pasaulio sportinio ėjimo komandinis čempionatas, kuriame dalyvavo 9 Lietuvos ėjikai. Tarptautinėse varžybose iš viso startavo 431 lengvaatletis iš daugiau nei 50 šalių. Pagrindinis sportinio ėjimo bendruomenės dėmesys buvo sutelktas į naują, mišrios maratono estafetės rungtį, kadangi net 67 komandos kovojo dėl 22 kelialapių į Paryžiaus olimpines žaidynes.

Mišrios maratono (42.195 km) estafetės rungtyje debiutavo dvi Lietuvos komandos – pirmajai komandai atstovavo olimpiečiai Marius Žiūkas ir Brigita Virbalytė, o antrosios komandos sudėtyje – Arturas Mastianica ir Austėja Kavaliauskaitė. Sėkmingiau pasirodė pirmoji komanda, kuri pagal laiką finišavo 40 pozicijoje (3 val. 12 min. 12 sek.). Tiesa, tik penkios šalys išsikovojo vietas dviems komandoms, todėl galutinėje rikiuotėje M. Žiūko ir B. Virbalytės komanda pakilo iki antrojo dešimtuko pabaigos. Antroji šalies komanda pagal laiką užėmė 46 vietą (3 val. 16 min. 29 sek.).

Pirma vieta estafetėje džiaugėsi Italijos komanda (2 val. 56 min. 45 sek.), antri finišavo japonai (2 val. 57 min. 4 sek.), treti – ispanai (2 val. 57 min. 47 sek.). Iki tiesioginio kelialapio į olimpines žaidynes Lietuvai pritrūko daugiau nei 3 minučių.

Mišrios maratono estafetės rungties principas – dviems komandos nariams įveikti maratono distanciją. Pirmas varžybose startuoja vyras (12.195 km), tuomet į trasą žengia moteris (10 km), po pertraukos į varžybas sugrįžta vyras (10 km) ir galiausiai finišuoja moteris (10 km). Ši rungtis olimpinėse žaidynėse pakeitė 50 km sportinio ėjimo individualią rungtį.

„Apie šį iššūkį pradėjome svajoti, kai paskelbė apie estafetės pridėjimą į olimpinių žaidynių programą. Tuo metu buvau dar traumuota, nesitreniravau, bet turėjau viltį, kad čia dar kartą įgyvendinsiu olimpinę svajonę. Motyvacija vedė mane į priekį, tačiau sugrįžus – traumų situacija negerėjo ir svajonė tolo.

Visas pasaulis dėjo pastangas į šią rungtį, nes startavo daug olimpinių, pasaulio ir Europos čempionatų nugalėtojų bei prizininkų. Nors prieš startą tos 22 vietos atrodė užimtos, norėjome išbandyti savo jėgas. Kortas sumaišė treniruočių stovykloje patirta trauma, kai likus 10 dienų iki varžybų man buvo nustatytas kelio kremzlės stresinis lūžis ir nežinojau, ar galėsiu startuoti. Galutinė vieta neatspindi gražios mano ir Mariaus karjeros bei tų visų pasiektų rezultatų, bet džiaugiamės, kad finišavome ir galėjome pasirodyti tokiose varžybose“, – po finišo kalbėjo trejose olimpinėse žaidynėse dalyvavusi B. Virbalytė.

Kadangi rungtis nauja, mūsų šalies atstovai dar neturėjo galimybės jos išbandyti varžybose. Tiesa, kai kurios šalys iki pasaulio sportinio ėjimo komandinio čempionato organizavo mišrios maratono estafetės ėjimus, todėl įgavo bent minimalios patirties. Pavyzdžiui, perduoti raištį komandos draugui ar tinkamai išnaudoti apie 40 minučių trunkančią pertrauką.

„Pats formatas naujas, nebuvome bandę šios rungties anksčiau. Tik prieš metus paskelbė apie rungties pridėjimą į olimpinę šeimą. Jausmai sumišę, pirmame etape galvojau apie gerą jausmą atstovauti komandai, o vėliau sekė daugiau nei 40 minučių trukusi pertrauka, per kurią kilo iššūkis susitvarkyti su kūnu, kuris nėra pirmos jaunystės. Dėkoju kineziterapeutui Mantui Lesnickui, kuris prižiūrėjo raumenis. Kita istorija – antra varžybų pusė, nes jau po kelių kilometrų negalėjau surinkti kūno. Po finišo visi 4 lietuviai pasakėme, kad lengviau eiti iš karto, nei tai daryti su pertrauka. Pertrauka tikrai atsiliepė kūnams. Apskritai, estafetė vis dar kelia daug klausimų, vien dėl chaotiško raiščio perdavimo. Visgi, nuostabi patirtis, tikrai nesigailime“, – apie pagrindinį iššūkį pasakojo Lietuvos 20 km ėjimo ir kitų distancijų rekordininkė.

Jau dešimtą kartą pasaulio sportinio ėjimo komandiniame čempionate startavusi B. Virbalytė pasidžiaugė šiuo simbolišku pasiekimu ir teigė, jog išvadas apie rungtį daryti dar anksti:

„Rezultatas nėra tas, apie kurį svajojome, bet pritrūko laiko ir sportinės formos būtent šiam startui pasiruošti. Labai sudėtinga planuoti, kai nežinai, ar išvis startuosi. Jau apie 20 metų varžausi 20 km distancijoje ir iš patirties žinau, kad reikia bent 4–5 startų išvadų darymui. Dabar po vieno starto tą daryti anksti.

Nežinia, ar mišri maratono estafetė liks olimpinių žaidynių šeimoje, spėju, kad bus pakeitimų dar iki Paryžiaus, nes yra taisytinų dalykų. Sakyčiau, kad šįkart teisėjavimas buvo lemiamas faktorius, nes buvome perspėti, jog nugalės ne greičiausi, bet techniškiausiai einantys. Teisėjai skriaudė negailestingai komandas dėl technikos pažeidimų, džiaugiamės, kad mes negavome baudos minučių.“

Kadangi kelialapiai į olimpines žaidynes buvo dalinami šaliai, o ne konkretiems sportininkams, B. Virbalytė minėdama kitų šalių pavyzdžius užsiminė apie vidinę konkurenciją. Pavyzdžiui, varžybose triumfavo antroji italų komanda, o pirmoji, kurią sudaro olimpinis čempionas Massimo Stano ir čempionė Antonella Palmisano, distancijos nebaigė, todėl Italija turės priimti sudėtingą sprendimą renkantis duetą Paryžiui.

Didelę padėką komandos draugui M. Žiūkui išreiškusi B. Virbalytė neslėpė, jog greičiausiai tai buvo vienintelis šansas patekti į olimpines žaidynes būtent šioje rungtyje:

„Ačiū Mariui, kuris nedarė spaudimo ir bandė mane motyvuoti.  Nors jis ir pradėjo atsargiau, antroje pusėje buvo stipresnis, o aš ėjau ties galimybių riba. Tai buvo istorinis šansas Lietuvai. Esame garantuoti, kad prieš 2–3 metus turėtume komandą olimpinėse žaidynėse. Šįkart aš buvau silpnoji grandis, bet esu dėkinga Mariui, jog šis nepasitraukė.

Mes nežinome daugiau mišrios maratono estafetės varžybų, visos jos buvo organizuotos anksčiau, todėl čia praktiškai buvo vienintelis šansas. Dabar Marius į jau penktąsias olimpines žaidynes bandys patekti individualioje 20 km rungtyje (šiuo metu sportininkas reitingų sistemoje užima 42 vietą, o į Paryžių pateks 48 ėjikai – aut. past.).“

„Visos delegacijos pasirodymą vertinčiau septynetu“

Dar 5 lietuviai Antalijoje startavo individualiose rungtyse. 20 km distanciją per 1 val. 38 min. 10 sek. įveikusi Monika Vaiciukevičiūtė užėmė 35 vietą tarp moterų. Merginų grupėje dalyvavo ir 10 km įveikė Akvilė Orliukaitė (37 vieta – 50 min. 21 sek.) bei Aiva Bilevičiūtė (45 vieta – 54 min. 8 sek.). Jaunuolių grupėje asmeninius rekordus gerino 39 vietą užėmęs Lukas Lasevičius (10 km – 44 min. 42 sek.) ir 50 vietoje finišavęs Liudas Grincevičius (10 km – 49 min. 9 sek.).

Lietuvos sportinio ėjimo komandos vyr. treneris Viktoras Meškauskas teigė, jog mūsiškių pasirodymus galima vertinti skirtingai:

„Visos delegacijos pasirodymą vertinčiau septynetu. Vietos nėra aukštos, bet mes važiavome su tokia kompanija, kurie yra lyderiai Lietuvoje. Negalėjome tikėtis ir prognozuoti kažko daugiau. Abu jaunuoliai gerino asmeninius po pusę minutės ir daugiau, todėl pagal galimybes pasirodė tikrai gerai.

A. Orliukaitė užfiksavo antrą geriausią rezultatą karjeroje ir finišavo gana aukštai. Negalima tikėtis, kad ėjikai asmeninius rekordus gerins penkiomis minutėmis ar net daugiau, jog eitų prie lyderių.

M. Vaiciukevičiūtė asmeninį rekordą pasiekė dar 2017 metais (1 val. 32 min. 39 sek.), jos tikslai visai kitokie, nes ji vis dar kabinasi į galimybę startuoti Europos čempionate ir olimpinėse žaidynėse. Deja, šitas rezultatas lengvaatletei nepriduos papildomų taškų. Šiuo metu ji užima 71 vietą olimpinių žaidynių reitinge (pateks 48) ir 35 vietą Europos čempionato reitinge (pateks 35).“

Čempionato sąlygas gyręs V. Meškauskas sakė, jog abi estafečių komandos pasirodė pagal galimybes:

„Pusantro žmogaus negali estafetės praeiti. Brigita yra traumuota seniai, todėl pirma komanda pakovojo pagal galimybes. Jei ėjikė būtų sveika, būtų galima kovoti. Tikėjausi iš Arturo geresnio rezultato, o Austėja pasirodė visai neblogai. Tarpusavyje kalbame, kad jos laukia kitos, Los Andželo olimpinės žaidynės. Šiemet 23-erių sportininkė Europos čempionato reitinge laikosi neblogai, tikėkimės pateks į varžybas.

Startas buvo anksti ryte, bet daugelis gerino asmeninius rekordus, oras buvo labai geras. Paskutiniuose estafetės etapuose eiti sekėsi sunkiau, nes varžybos vyko ant plataus kelio, kur nebuvo pavėsio, bet visiems vienodos sąlygos.“

Lietuvos sportinio ėjimo komandos vyr. treneris neslėpė, jog prieš šias varžybas į naująją rungtį žiūrėjo skeptiškai, tačiau nuomonė pasikeitė į gerąją pusę. Anot jo, mišrią maratono estafetę stebėti buvo įdomu ir net komandų viduje pavyko pamatyti milžinišką lygių skirtumą. Pavyzdžiui, Kanados komandoje akivaizdus lyderis buvo Evanas Dunfee, kuris gali pasigirti olimpinių žaidynių ir pasaulio čempionato bronzos medaliais. Jo komandos draugei Oliviai Lundman – vos 21-eri ir kol kas ji spėjo tik sykį triumfuoti nacionaliniame čempionate.

Dar viena įdomybė – šiame čempionate vieno rato nuotolis buvo 2 km, o Paryžiuje mišrios maratono estafetės dalyviai eis vos 4 ratus po 10 km. Be to, ši rungtis taip pat turi reitingų sistemą, kur komandos yra klasifikuojamos pagal parodytą laiką.

Jau už mažiau nei 2 savaičių, gegužės 5 d., Varšuvoje (Lenkija) vyks Lietuvos 20 km sportinio ėjimo čempionatas („World Athletics“ sportinio ėjimo auksinio turo varžybos). Jame turėtų startuoti visi pajėgiausi šalies ėjikai, kadangi už nacionalinį čempionatą skiriami papildomi reitingo taškai. Jie gyvybiškai svarbūs ant patekimo į Paryžių ribos balansuojančiam M. Žiūkui, vietos Europos čempionate siekiančiam A. Mastianicai ir kitiems sportinio ėjimo atstovams.