Lietuvos plaukimo šimtmečio šventė: istorinėse varžybose triumfavo visus pranokusi plaukikė iš Kauno
Šiandien sukanka šimtas metų, kai Lietuvoje pirmą kartą surengtos oficialios plaukimo varžybos. 1924 m. birželio 24 dieną plaukikai varžėsi pasroviui Nemunu tarp Kauno geležinkelio (Žaliojo) ir Aleksoto (Vytauto Didžiojo) tiltų.
Joninių išvakarėse, birželio 23-iąją, Nemuno sala dienai tapo šalies plaukimo sostine. Čia nuo ryto iki vakaro vyko įvairios pramogos vaikams ir suaugusiems, olimpinio sporto varžybos, pabrėžiant, kad vandens sportas – neatsiejama olimpinės šeimos dalis.
Vakaro kulminacija tapo šventinis koncertas su ryškiausiomis Lietuvos žvaigždėmis ir istorinis 3 km plaukimas Nemuno upe.
Šią distanciją pasiryžo įveikti net du šimtai dalyvių, tarp jų – pirmoji Lietuvos olimpietė Birutė Užkuraitytė-Statkevičienė kartu su auklėtiniu Simonu Žvirbliu, olimpietis Deividas Margevičius, gimimo dieną plaukimu pažymėjusi Europos jaunimo čempionė Aiškutė Buzelytė ir kiti.
Tiek moterų, tiek ir absoliučioje varžybų įskaitoje nugalėtoja tapo Kauno plaukimo mokyklos auklėtinė Gustė Pečiulytė. Kaunietė nuotolį įveikė per 19 min. 49 sek.
Antrąją vietą užėmė Augustė Rakitinaitė (20:34.1), trečioji vieta atiteko Emai Jakštonytei (20:48.9). Abi prizininkės – Aukštaitijos plaukimo-triatlono akademijos sportininkės.
Vyrų grupėje greičiausias buvo klaipėdietis Danielis Kvederis. Klaipėdos „Gintaro“ sporto centro plaukikas finišavo per 20 min. 39,2 sek. Prizininkais taip pat tapo Kauno plaukimo mokyklai atstovaujantys Pijus Guvenius (20:43.4) ir Titas Vaitukaitis (20:45.8).
Koncerto metu buvo pagerbtos labiausiai Lietuvos vandens sportui nusipelniusios asmenybės – Europos, pasaulio ir olimpiniai čempionai ir prizininkai, jų treneriai, sporto organizatoriai ir kiti.
Ši diena simboliškai tapo ir olimpiečių išlydėtuvėmis, nes būtent birželio 23-ioji buvo paskutinė diena, kai plaukikai dar galėjo vykdyti olimpinius normatyvus.
Kvalifikacinėse varžybose asmeninius kelialapius į Paryžiaus žaidynes pavyko iškovoti Danui Rapšiui (100 m, 200 m ir 400 m laisvu stiliumi), Kotrynai Teterevkovai (100 m, 200 m krūtine), Rūtai Meilutytei (100 m krūtine), Aleksui Savickui (200 m krūtine) ir Andriui Šidlauskui (100 m krūtine).
Paryžiuje taip pat startuos ir 4 × 200 m laisvu stiliumi estafetės komanda.
Šimtmečio medalį iš „LTU Aquatics“ prezidento Sauliaus Binevičiaus rankų atsiėmusi trečiosioms olimpinėms žaidynėms karjeroje besirengianti plaukikė Rūta Meilutytė sakė, kad meilė plaukimui – nemari.
„Manau, kad visus mus, plaukikus, jungia meilė plaukti – meilė jausti vandenį, būti vandenyje, išsilaisvinti, išlaisvinti kūną, judėti vandenyje, skraidyti vandenyje, nardyti vandenyje… Tai yra nuostabus sportas, nuostabi sporto šaka, – kalbėjo R. Meilutytė. – Buvimas vandenyje reikalingas kaip buvimas gamtoje. Dėl to aš jį ir myliu. Tikiuosi, kuo daugiau žmonių duos sau šitą malonumą ir atras jį, jeigu dar neatradę, mėgausis vandeniu ir plauks, pabandys plaukimą.“
Šventėje dalyvavęs olimpinis čempionas Robertas Žulpa pasakojo, kad nuo plaukimo per daug nenutolo ir baseine bent kartą per savaitę vis dar apsilanko, o sportininkams linkėjo pačių geriausių startų.
„Paskutiniu metu Lietuvos plaukimas yra aukščiausiame lygyje. Sportas numeris du, po krepšinio“, – tvirtino jis.
Olimpinė čempionė Lina Kačiušytė akcentavo, kad visi – ir vaikai, ir suaugusieji – turi mokėti plaukti, nes tai gyvybiškai svarbu: „Šiandien šnekėjome su kolegomis, kad dar nei vienas nemirė, kuris, tarkim, nemoka žaisti krepšinio ir užsitraukia dėl to visą lietuvių pyktį.“.
Sveikinimus visai šalies plaukimo bendruomenei „European Aquatics“ vardu atsiuntė organizacijos prezidentas Antonio Silva, linkėjimus iš užsienio perdavė olimpiečiai Rolandas Gimbutis, JAV besitreniruojanti Kotryna Teterevkova ir Europos plaukimo čempionate Serbijoje besivaržęs Danas Rapšys, kuris jau šiandien grįžta atgal į Vilnių.
Plaukimo šimtmečio renginiai dar tęsis visus metus. Jau kitą savaitę, liepos 2–7 dienomis, Vilniaus Lazdynų baseine pirmą kartą vyks Europos jaunimo plaukimo čempionatas.
Šalies plaukimo istorijos kūrėjai taip pat bus pagerbti ir apdovanoti specialiose šimtmečiui skirtose šventėse didžiuosiuose šalies miestuose.
Komentarų šiame straipsnyje kol kas nėra...
Komentarų šiame straipsnyje kol kas nėra...
Komentarų šiame straipsnyje kol kas nėra...
Pranešti apie netinkamą komentarą
Cituoti komentarą