J. Kazlauskas: J. Valančiūnas ir D. Sabonis vienu metu turi būti aikštėje

Gamtos apsuptyje esančioje nuosavoje sodyboje per karantiną ilgesniam laikui įsikūręs Jonas Kazlauskas ir toliau mėgaujasi ramia aplinka, tačiau nepamiršta ir Lietuvos krepšinio batalijų.

Specialistas matė, kaip Kauno „Žalgiris“, su kuriuo J.Kazlauskas praeityje laimėjo Eurolygos, Europos taurės ir 5-is LKL čempionų titulus, birželio pradžioje iškovojo jau vienuoliktą iš eilės LKL nugalėtojų titulą.

Buvęs Lietuvos vyrų rinktinės vairininkas netrukus stebės ir, kaip mūsų šalies reprezentacinei komandai seksis kovoti birželio 29 – liepos 4 d. „Žalgirio“ arenoje vyksiančiame olimpiniame atrankos krepšinio turnyre.

Titulais sau lygių Lietuvoje beveik neturintis J.Kazlauskas tapo naujausiu „Žalgiris Insider“ svečiu bei bendravo su bendrapavardžiu laidų vedėju ir krepšinio komentatoriumi Ryčiu Kazlausku.

„Žalgiriui“ nuo 1994 iki 2000-ųjų vadovavęs specialistas prisiminė, kad po 1999 m. iškovoto Eurolygos čempionų titulo Kauno klube kilo nemažai nesutarimų tarp vadovybės narių, kurie užkirto kelią komandai išsilaikyti Europos viršūnėje ilgesniam laikui.

„Dabar lengva sakyti, kad „važiuoju žaisti į „Žalgirį“ ir visi apie tai žino. Anksčiau žaidėjai dar žiūrėdavo į žemėlapį ir bandė išsiaiškinti, kas tas „Žalgiris“. Nereikia pervertinti savo galimybių. Po to, kai pasidarė geresnė finansinė padėtis, kai atėjo verslininkas Šabtajus Kalmanovičius, kai valstybė pradėjo daugiau remti, buvo lengviau.

Tiesa, paskutiniais metais iškilo sunkumų, kai tarpusavyje susipyko šeimininkai. Jeigu vienas mane palaikydavo ir sutikdavo su siūlomu žaidėju, kitas nesutikdavo – ne todėl, kad buvo prieš mane, bet prieš kitą šeimininką. Neturėjome tų žaidėjų, o komandoje atsidūrė tokie krepšininkai kaip Corey Beckas bei vedė mus į prarają“, – aiškino J.Kazlauskas.

Kalbai pasisukus apie šio sezono „Žalgirį“, J.Kazlauskas teigiamai įvertino darbus iš Šarūno Jasikevičiaus perėmusio Martino Schillerio treniruojamo kauniečių klubo žaidimą Eurolygoje.

„Negaliu nepasakyti komplimentų Pauliui Motiejūnui ir tam jo darbui, kuris yra atliekamas. Visgi keičiasi treneriai, žaidėjai, o „Žalgiris“ nesubyra ir lieka pakankamai aukštame lygyje. Čia yra labai svarbus vadybos elementas. Aišku, tikėtis, kad „Žalgiris“ bus toks pat – labai naivu.

Pradžioje žalgiriečiams situacija buvo dėkinga. Jie žaidė su varžovais, kuriuos kamavo „kovidas“ ir jie netgi buvo po kelių turų pirmoje vietoje. Viskas klostėsi pakankamai sėkmingai. Kai pabaigoje reikėjo vienos kitos papildomos pergalės, jos nebuvo“, – teigė treneris.

Prieš Lietuvos rinktinės laukiantį išbandymą olimpiniame atrankos turnyre J.Kazlauskas buvo tikras – du geriausi komandos žaidėjai – Jonas Valančiūnas ir Domantas Sabonis – turėtų būti išnaudojame aikštėje vienu metu.

„Akivaizdu viena – geriausi žaidėjai aikštėje turi būti ilgiausiai. Jeigu nebus suderinta, arba jeigu iš pradžių bus matoma, kad tai nesusiderina – tai bus klaida. Galėčiau pasakyti, kad reikia pasižiūrėti senas San Antonijo „Spurs“ rungtynes, kai Greggas Popovičius derino Timą Duncaną ir Davidą Robinsoną. Aišku, dabar yra išaugusi tritaškių svarba.

Atsakyti jėga iš po krepšio irgi yra privalumas. Tuo labiau, kad Domantas nebėra tas pats Domantas, koks jis buvo prieš kelerius metus, kai tik apšilinėjo kojas. Jis patyręs žaidėjas, moka žaisti ties perimetru, gerai nusileisti, gerai skirsto perdavimus ir geriau pataiko iš toliau. Ir Jonas pradėjo įmesti daugiau tritaškių. Galvoju, kad reikia būtinai galvoti apie šių žaidėjų suderinimą“, – kalbėjo J.Kazlauskas.