Lietuvos lengvosios atletikos čempionate – A. Palšytės Europos čempionato normatyvas ir rekordų gausa

2024-02-19 21:33 © IMAGO/Steffen Beyer nuotr.

Šeštadienį Panevėžio manieže pasipildė į Europos čempionatą Romoje vyksiančios Lietuvos lengvaatlečių rinktinės gretos. Pirmą Lietuvos lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionato dieną moterų šuolio į aukštį normatyvą įvykdė Airinė Palšytė, kuri tapo dešimtąja šalies lengvaatlete iškovojusia teisę startuoti Italijos sostinėje. Be to, į varžybas sėkmingai sugrįžo pergales iškovoję olimpiečiai Brigita Virbalytė-Dimšienė ir Adrijus Glebauskas, o iš viso paaiškėjo 14 čempionų.

Penktose sezono varžybose A. Palšytė pasiekė tai, apie ką kalbėjo dar prieš sausio pabaigoje vykusias Lietuvos lengvosios atletikos federacijos taurės varžybas. Nors pirmas startas ir nesusiklostė (1.80 m – aut. past.), forma tolygiai kilo iki šeštadienio, kai buvo įveiktas į Europos čempionatą duris atveriantis aukštis – 1.92 m. Ir tikslas pasiektas ne per sukąstus dantis, kadangi minėta žyma įveikta iš pirmo bandymo.

„Europos čempionato normatyvas buvo jau 2 startus prieš šį mintyse. Šiandien planas buvo 1.92 m arba daugiau. Antradienį buvau atvykusi į maniežą pasidaryti treniruotę, išbandyti dangą, sektorių. Net jei ir nesijaučiau labai gerai, žinojau, kad Lietuvos čempionate žengsiu žingsnį į priekį. Kai jau sportininkas yra pasiekęs tam tikrą amžių, tas įsivažiavimas į rezultatus užtrunka ilgiau, bet mes laikomės plano ir kryptingai dirbame. LLAF taurės rezultato tikrai nesureikšminau, galėjau geriau, bet įvyko kaip įvyko. Kitos varžybos rodo, kad forma yra gerėjanti“, – pasakojo 11-tą kartą Lietuvos čempione tapusi šuolininkė į aukštį.

Į Panevėžio maniežą sugrįžusios suaugusiųjų lengvosios atletikos varžybos buvo jaukios ir nostalgiškos ne tik žiūrovams, bet ir Airinei: „Turbūt prieš 21-erius metus dalyvavau paskutinį kartą varžybose čia. Keliaudama į Lietuvos čempionatą susiradau vaizdo įrašą, kur būdama dešimtmetė dalyvavau Panevėžio ar Lietuvos varžybose ir užėmiau antrą vietą. Tuomet peršokau 1.45 m ir labai džiaugiausi. Geros ir teigiamos emocijos sugrįžti čia, matyti šalia senelius ir kitus svarbius žmones, kurių palaikymas davė daug jėgų ir atnešė labai gerą rezultatą.“

Jau į šeštą karjeros Europos čempionatą patekusi sportininkė toliau vaikysis kelialapio į Paryžiaus olimpines žaidynes, o svajonės padeda ir toliau padės siekti rudenį sudaryta sąjunga su trenere Audra Gavelyte.

„Pradėjome dirbti rudenį. Kol dar nebuvo šuolio treniruočių – viskas vyko sklandžiai. Kai prasidėjo šuolio treniruotės, turėjome surasti bendrą kalbą, nes kiekvienas treneris turi savo terminologiją, aš turiu savo įprastus judesius. Bandėme susidraugauti, susišnekėti, panašu, kad viskas puikiai pavyksta. Dabar ji yra stiprus palaikymo šaltinis ir mane lydi visose varžybose, stebi kaip aš elgiuosi prieš varžybas, per jas ir po jų. Kai tiek metų kamavo traumos bei kitos negandos, labiausiai trūko to pozityvo ir palaikymo. Po pasaulio čempionato Budapešte sakiau, kad turi būti kuo daugiau palaikymo sportininkams, nes jis labai daug duoda. Audros indėlis tikrai didelis, esu jai dėkinga – į olimpinį sezoną žengiame gana tvirtai“, – emocijomis dalinosi A. Palšytė, kurios kitą savaitę laukia startas „World Athletics“ auksinio turo varžybose Madride.

Po dvejų metų pertraukos į Lietuvos uždarų patalpų čempionatą grįžusi geriausia šalies ėjikė B. Virbalytė-Dimšienė iškovojo jau devintą titulą, kai 5000 m sportinio ėjimo rungtį įveikė per 22 min. 8,42 sek. Tai tik antrosios lengvaatletės varžybos po plyšusio menisko ir netikėtai 2022 metais užklupusios Laimo ligos.

„Tas titulas po pertraukos, po tokios sunkios pertraukos, kai nei aš pati, nei visa sporto bendruomenė negalėjo prognozuoti ar man pavyks grįžti – labai saldus. Net ir dabar aš labai atsargiai viską dėlioju, nes žinau, kad turiu būti atsargi. Tikrai suprantu, kad nesu tokia greita, kaip buvau jaunystėje, bet šiandien nuostabiai ėjosi. Varžybos Australijoje ir čia rodo, kad manyje net ir po tų traumų išliko stabilumas. Ratas po rato ėjau sekundės tikslumu. Austėjos išėjimas į priekį kažkiek išmušė iš vėžių, bet žinojau, kad turiu sekti savo planą, o rezultatą tikrai planavau daug kuklesnį nei pasiekiau. Pandeminiais metais Baltijos šalių čempionate kur kas lėčiau praėjau nei čia, tai nuteikia optimistiškai. Be galo džiaugiuosi ir noriu tikėti, kad bent kažkokio lygio sugrįžimas tikrai yra“, – geros nuotaikos nestokojo B. Virbalytė-Dimšienė.

Nors šiemet ir pavyko sudalyvauti jau antrose varžybose, Lietuvos rekordininkė išlieka realiste ir kalba ne tik apie fizinį, bet ir psichologinį virsmą: „Negaliu kalbėti apie visavertį sugrįžimą, nes skausmų yra ir jie pakankamai dideli. Turiu prižiūrėti savo kūną, ačiū visiems, kas prie to prisideda. Suprantu, kad be skausmo jau savo sportinėje karjeroje nebūsiu, tai bandau nuteikti save psichologiškai, kad tai kas liko sporte – turiu mėgautis, imti iš kiekvienos dienos viską, ką galiu. Stengiuosi įsiklausyti į savo kūną labiau nei iki visų didelių traumų, tai turiu dar daug ko išmokti. Žinoma, visada norisi paspausti, nes žinai kokiame lygyje buvai ir norisi sugrįžti ar bent prie jo priartėti, bet galbūt to niekada neįvyks.“

Prabilusi apie tikslus sportininkė neslėpė, jog mintys sutelktos į didžiausius čempionatus, kuriuose tikimasi startuoti su ilgamečiu bendražygiu:

„Pasiekiamas tikslas – Europos čempionatas. Iki jo būtinai reikia du kartus finišuoti 20 km distancijoje. Be to, turime avantiūrinį projektą su Mariumi Žiūku – pasaulio sportinio ėjimo komandiniame čempionate Antalijoje (balandžio 21 d.) pabandysime startuoti maratono ėjimo mišrioje estafetėje. Žinome, kad konkurencija bus milžiniška, nes pasaulio ir olimpiniai čempionai šiame čempionate atsisako individualios rungties ir bando atsirinkti į olimpines žaidynes būtent estafetės rungtyje.

Su Mariumi pasakėme sau, kad pabandysime, neapsikrauname tikslais, bet norisi su tuo žmogumi, kuriuo pradėjome sportuoti ir buvome 30 metų sporte, taip vainikuoti savo sportines karjeras. Visgi, pagrindinė mano pergalė šiandien – vėl galiu eiti ir tuo mėgautis.“

Pirmą čempionato dieną vyrų šuolio į aukštį čempionu tapo po pertraukos grįžęs A. Glebauskas (2.13 m), o olimpietis Arturas Mastianica ne tik triumfavo 5000 m sportinio ėjimo rungtyje, bet ir užfiksavo geriausią Lietuvos sezono rezultatą – 20 min. 13,88 sek.

60 m nuotolyje šalies čempionais tapo favoritais laikyti Adas Dambrauskas (6,66 sek.) ir asmeninį rekordą dar sykį pagerinusi Lukrecija Sabaitytė (7,42 sek.). 400 m sprinte čempionatų rekordą pagerino ir aukso medalį iškovojo Lukas Sutkus (47,99 sek.), o Gerda Kirkytė asmeninį rekordą pagerino ir čempione tapo moterų grupėje (57,86 sek.). 1500 m distancijoje aukso medalius iškovojo vidutinio nuotolio bėgikai Simas Bertašius (3 min. 47,76 sek.) ir asmeninį rekordą gerinusi Auksė Linkutė (4 min. 34,91 sek.).

Ketvirtą kartą Lietuvos čempionais tapo šuolininkai į tolį Jogailė Petrokaitė (6.52 m) bei Marius Vadeikis (7.35 m). Rutulį toliausiai stūmė geriausią šalies sezono rezultatą užfiksavusi Ieva Gumbs (16.12 m) ir paskutiniu bandymu pergalę išplėšęs Simonas Bakanas (17.02 m).

Sekmadienį Panevėžio manieže finišavo Lietuvos lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionatas, o antrąją varžybų dieną paaiškėjo dar 12 šalies čempionų. Laukiamiausioje moterų trišuolio rungtyje varžoves įveikė ir septintą aukso medalį iškovojo Dovilė Kilty (13.90 m), kuri jau pirmu šuoliu išsprendė čempionės klausimą. Vyrų šuolio su kartimi rungtyje triumfavo rekordus gerinęs 16-metis Kasparas Gustas (4.80 m).

Po metų pertraukos geriausios trišuolininkės titulą susigrąžinusi D. Kilty pirmu bandymu užfiksavo geriausią savo ne tik varžybų, bet ir sezono rezultatą, prie kurio pagrindinės konkurentės Diana Zagainova (13.31 m) ir Aina Grikšaitė (13.05 m) nepriartėjo.

„Manau, kad tiek žiūrovams, tiek ir mums smagu dalyvauti. Savo pasirodymą vertinu neblogai, žinoma, norėjosi pasiekti 14 metrų ribą, bet vieną iš trenerių planų įvykdžiau. Visada smagu nugalėti, tikrai esu patenkinta. Vienas iš planų buvo nušokti 14 m, gaila nepavyko, o kitas – tapti čempione“, – sakė Lietuvos uždarų patalpų trišuolio rekordininkė, kuriai šis startas šiemet buvo antrasis (pirmojo starto rezultatas – 13.43 m – aut. past.).

Daugiau startų žiemą norėjusi ir planavusi D. Kilty nepraranda vilties prasibrauti į kovo pradžioje Glazge (Škotija) vyksiantį pasaulio uždarų patalpų čempionatą, kurio dalyvių sąrašas paaiškės jau netrukus.

„Dabar kažkiek sekiau šio čempionato reitingą, jeigu pavyktų patekti į pasaulio uždarų patalpų čempionatą, žinoma, būtų labai smagu dalyvauti jame. Vasarą, kaip ir visiems sportininkams, Paryžiaus olimpinės žaidynės bus svarbiausias startas, bet ir Europos lengvosios atletikos čempionatas Romoje bus labai svarbus. Ruošiamės būtent šioms varžyboms ir stengsimės šokti kuo toliau, tada bus ir rezultatai“, – pagrindiniais metų planais dalinosi lengvaatletė.

Šuolio su kartimi rungtyje ne tik žiūrovus, bet ir patį save nustebinęs K. Gustas pirmą kartą tapo šalies čempionu. 4.80 m aukštį įveikęs sportininkas dešimčia centimetrų pagerino asmeninį rekordą bei užfiksavo naujus Lietuvos 16-mečių, 17-mečių ir jaunių rekordus. Šio rezultato šuolininkui pakako įveikti favoritais laikytus Osvaldą Gedrimą (4.80 m) ir Edgarą Benkunską (4.55 m), kurie šiemet atitinkamai yra peršokę 4.90 m ir 4.85 m.

„Nuostabiai jaučiuosi, nuostabios varžybos man. Prieš varžybas jaučiau didelę įtampą dėl konkurencijos, nes dar be manęs 2 žmonės šoka beveik tiek pat. Žinojau, kad pergalei reikės stebuklo“, – apstulbęs kalbėjo K. Gustas.

Iš sostinės į Kauną treniruotis vykstantis sportininkas neslėpė, jog šioje rungtyje svarbiausia turėti noro ir įveikti savo baimes: „Šį sezoną labiausiai norisi susidraugauti su baimėmis ir nežinomybėmis. Kai pasieki 5 metrus, būni labai aukštai ir užklumpa baimė. Labai norėčiau peršokti 5 m žymą ir įveikti tą baimę.“

Net 34-tą kartą Lietuvos čempionu sekmadienį tapo vidutinių nuotolių bėgikas Simas Bertašius. Pastarasis šįkart aukso medalį užsikabino 3000 m rungtyje (8 min. 13,88 sek.), o šeštadienį buvo nepavejamas 1500 m distancijoje (3 min. 47,76 sek.).

„Su antroje ir trečioje vietoje likusiais bėgikais (Robertas Vališauskas ir Justinas Beržanskis – aut. past.) tenka treniruotis dabar vis dažniau, tai smagu, kad ir varžybose kovojame. Buvo smagu bėgti. Taktiką padiktavo savijauta, kuri šiandien gal nebuvo tokia, kad vaikyčiausi labai aukšto rezultato, bet vieta tikrai tenkina“, – teigė daugkartinis šalies čempionas ir rekordininkas, kuris po praėjusio starto atsistatyti turėjo mažiau nei parą laiko.

„Šioje rungtyje lėtesnis tempas ir man tai labai patinka. Visgi, 3000 m yra mano pirmoji meilė, nes pirmosios rimtos varžybos buvo būtent šiame nuotolyje. Bėgant visada jausmai patys geriausi, o specifika ir pasiruošimas artimesni 5000 m distancijai. Ateityje norėtųsi 3000 m uždarose patalpose įveikti greičiau nei per 8 minutes (asmeninis rekordas – 8 min. 2,50 sek. – aut. past.)“, – 3000 m rungtį su dvigubai trumpesne lygino S. Bertašius.

200 m nuotolyje Lietuvos čempionu tapo olimpietis Gediminas Truskauskas (21,55 sek.) ir antrą aukso medalį per dvi dienas iškovojusi Lukrecija Sabaitytė (23,98 sek.). 800 m distancijoje pergalėmis džiaugėsi paskutiniuose ratuose spurtavę ir į lyderio poziciją įsiveržę Ksavera Kochanova (2 min. 18,59 sek., asmeninis rekordas) ir Algimantas Žemaitaitis (1 min. 56,67 sek.). Moterų 3000 m rungtyje užtikrintą pergalę antrą dieną paeiliui iškovojo asmeninį rekordą pagerinusi Auksė Linkutė (9 min. 52,02 sek.).

60 m barjerinio bėgimo finaluose triumfavo čempionės titulą apgynusi Neda Lasickaitė (8,51 sek.) ir asmeninį rekordą pagerinęs Gediminas Kulpavičius (8,21 sek.). Šuolio su kartimi čempione penktą kartą iš eilės tapo Rugilė Miklyčiūtė (4.00 m), o vyrų trišuolio pirmu čempiono titulu džiaugėsi Aurimas Narijauskas (14.24 m).

lengvoji.lt – spaudos pranešimas