Lietuvoje populiarėjančio teniso kaina: galimos schemos, nepotizmas ir akademijų įtaka? (Pirma dalis)

2024-08-12 09:06 © Unsplash - Ben Hershey

Mūsų komandą pasiekė skaitytojo laiškas, kuriuo norime pasidalinti su visais, kurie domisi tenisu. 

Nuo nepriklausomybės atkūrimo tenisas Lietuvoje jau kurį laiką išgyvena atgimimo laikotarpį arba net aukso amžių. Didėjančios investicijos į šį sportą, gerėjanti infrastruktūra ir pirmieji ATP "Challenger" serijos turnyrai Lietuvoje ne vieną priviliojo dar labiau domėtis tenisu. 

Tačiau didesnis populiarumas turi ir kainą, kurią sumokėti turės ne kas kitas, o būtent šiuo sportu susidomėję asmenys — tėvai, kurie leis savo vaikus į teniso mokyklas ar pasirinkę aukštesnį lygi išmėgins akademijų paslaugas, ir teniso mėgėjai, kurie ieškos privačių trenerių, kad užsiimtų šiuo sportu. Ir kaina nėra tik sumokami pinigai už treniruotę — čia reikia paminėti kokybę, gebėjimą sudominti, užsidegimą bei meilę tenisui.

Pradėti temą norisi nuo tėvų, kurie savo vaikus siunčia mokytis teniso paslapčių — juos galima padalinti į dvi stovyklas. Pirmąją galima pavadinti "vaikų darželiu" arba "veikla po mokyklos", kurios tikslas yra ne koks kitas, kaip leisti mažiesiems ar paaugliams gerai praleisti laiką, paskatinti užsiimti fizine veikla ir ugdyti bendrą susidomėjimą sportu. Didelio pažeidžiamumo ši stovykla neturi, o ir jos tikslai yra lengvai apibrėžiami kaip ir pasiekiami.

Antroji stovykla, kurią įvardinsime kaip sportinių rezultatų siekiančia ir norinčią matyti pasiekimus, yra kur kas labiau pažeidžiama galvojant apie aukščiau minėtus kriterijus. Būtent antroji tėvų grupė nori, kad jų atžalos pademonstruotų rezultatus — pergales ir pasiekimus turnyruose. Nesvarbu, ar jie būtų lankomos teniso mokyklos, miesto, Lietuvos ar net Europos lygio.

Iš kur atsiranda pažeidžiamumas? Daugelis tėvų, kurie atveda savo atžalas į tenisą, neturi jokių žinių ar supratimo, kaip turi atrodyti teniso treniruotės ar kaip atrodo sėkmingi rezultatai bei pasiekimai. Žinoma, tėvų kaltinti negalime, nes tenisas Lietuvoje ilgą laiką buvo krepšinio ir futbolo šešėlyje.

Šiandien Vilniuje turime ne vieną teniso mokyklą, akademiją bei privačių trenerių, kurie treniruoja vaikus. Per paskutinius 10 metų atsirado, kur kas geresnės sąlygos ir didesnis teniso kortų kiekis, o viską vainikavo atnaujinta "SEB Arena", kurioje jau ne pirmus metus matomas labai didelis užimtumas.

Pamėginkime panagrinėti šio sporto problemas šiek tiek detaliau. Kas gali laukti Lietuvos per ateinančius kelerius metus? Vis labiau populiarėjanti šaka gali susidurti su tuo, kas jau yra paplitę pasaulyje ne vienerius metus. Kaip pavyzdį galime pateikti buvusio Teksaso privačios teniso jaunimo akademijos vadovo situaciją. Martin'as Fox'as sulaukė trijų mėnesių bausmės kalėjime bei taip pat turės susimokėti 95 tūkst. JAV dolerių baudą už pasiūlytą kyšį koledžo atstovams.

Kaip teniso mokyklos vadovas jis buvo suinteresuotas, kad jo mokiniai patektų į vieną iš Kalifornijos koledžų, tačiau vien įgūdžiais to pasiekti nepavyko. M. Fox'as, pasinaudojęs savo ryšiais ir įtaka, bandė taip savo mokiniams užtikrinti vietas. Tiesa, nuteistojo motyvai nebuvo vien jo mokyklos prestižas, bet ir nelegaliai uždirbti 245 tūkst. JAV dolerių, kuriuos jis gavo iš vaikų tėvų. 

Šiuo atveju nusikalstamoje veikoje dalyvavo skirtingos asmenų grupės: tėvai, treneriai ir koledžų atstovai. Susikuria precendentas, kad į koledžus patenka ne geriausi žaidėjai, o turtingiausi ir įtakingiausi.

Tokių pavyzdžių už Atlanto galime rasti ir daugiau. Lietuvoje panašaus braižo nusikaltimų teniso sferoje rasti būtų sunku, tačiau sąlygos tam tikrai yra. Galime pateikti išgalvotą situaciją, kad NTA (Netikra teniso akademija), kuri yra suinteresuota savo darbuotojus priartinti prie valstybinės Lietuvos teniso sąjungos sumoka kyšius, jog jų NTA darbuotojai užimtų tam tikras vietas. 

Galiausiai, turint įtaką Lietuvos teniso sąjungoje, NTA treneriai gali tapti rinktinės kapitonais ar turėti didesnę įtaką atrenkant žaidėjus, kurie bus pakviesti atstovauti šaliai. Į rinktinę patekus NTA besitreniruojančiam žaidėjui, kuris galimai net teoriškai nežengtų į kortą, tai vis tiek atneštų pakankamai daug vertės.

Kita labai svarbi vieta yra profesionalūs teniso turnyrai, kurie vyktų Lietuvoje. ITF serijos ir ATP „Challenger“ lygio turnyrų organizatoriai gauna tam tikrą kiekį vardinių kvietimų, kuriuos gali išdalinti pagal savo nuožiūrą. Reikia pabrėžti, kad nusipirkti vardinio kvietimo negalima, nes tai prieštarauja ITF taisyklėms ir tiek žaidėjas, tiek organizacija gali susilaukti sankcijų.

Žemesnio lygio turnyrai, kurie vyksta už Europos ar JAV ribų yra pasižymėję korupciniais skandalais. Vienas žinomiausių — Darko Grncarov istorija.

Šis žmogus išsigalvojo visą savo teniso karjerą ir susikūrė neįtikėtiną populiarumą socialinėje erdvėje. Prie jo sėkmės prisidėjo ir vardinis kvietimas dalyvauti profesionaliame turnyre, tačiau nėra aišku kaip jis sugebėjo patekti į tokio lygio varžybas neturėdamas jokių tikrų pasiekimų. Beje, net ir gavęs kvietimą, jis tame turnyre taip ir nesudalyvavo.

Tokie vardiniai kvietimai yra svarbūs ne tik žaidėjams, bet ir teniso akademijoms — sudalyvavęs (-usi) ITF serijos turnyre teniso akademijos auklėtinis (-ė) gauna profesionalo (-ės) etiketę (ITF tinklapio profilį). Tai prestižo klausimas, nes kiekviena akademija nori turėti kuo daugiau profesionalų. Tai reiškia, kad akademija yra stipriausia Lietuvoje ir daugiau iššaugina profesionalų.

Žaidėjams neturint progų sudalyvauti profesionalų turnyruose užsenyje, vietinio turnyro organizatoriai yra suinteresuoti dalinti kvietimus savo šalies atstovams. Nenoras pasikviesti žinomesnių žaidėjų, kurie galėtų suteikti skanų prieskonį turnyrui, yra tik vienas iš trūkumų. Svarbiausias faktorius (o kartu ir trūkumas) ir čia išlieka vietiniai ryšiai bei įtaka, ne tik žaidėjo (-os) potencialas ar rezultatai.

Uždarant šį kyšių ir teniso nepotizmo klausimą, galime tik tikėtis, kad Lietuvoje tokia situacija niekada neįvyks ir rinktinės kapitonais išrinkti bus tinkami asmenys, kurie savo vertę turės kuo paremti.