S. Maslobojevas pasidalino jautria žinute po pergalės UTMA ringe: apie traumą bei pasipiršimą

2025-02-24 10:40 © Glory nuotr.

Sergejus Maslobojevas pasidalino žinute po antros savo pergalės UTMA organizacijos ringe. Šįsyk ji įvyko prieš kitą „Glory“ kovotoją Jimmy Livinusą Omani.

Savo Instagram paskyroje „Kuvalda“ rašė: „Sveiki, draugai. Įprastai nurimus aistroms ir emocijoms, jaučiu pareigą padėkoti visiems kas prisidėjo prie mano pasiruošimo, bei tiems, kas stebi, palaiko, serga ir kitaip skatina eiti sportiniu keliu. Tik šį kartą emocijos nedingsta ir neslūgsta net ir prabėgus beveik parai. Bet apie viską paeiliui…

Pirmiausia tai pati kova, kuri objektyviai vertinant greičiausiai neturėjo įvykti. Likus pusantros savaitės iki jos atsirado skausmai kairiajame kelyje, kurie judinant koją vis stiprėjo, o pats kelias pradėjo tinti. Skubiai atlikti tyrimai parodė blauzdikaulio krumplio priekinės dalies skilimą. Gydytojų verdiktas buvo, kad per dvi savaites tokios traumos sugydyti neįmanoma, tam reikia nuo 4 iki 8 savaičių ramybės.

Mano komanda iškart informavo UTMA organizatorius apie situaciją, bet paprašėme kelių dienų galutiniam sprendimui, ar teks atšaukti kovą. Per tą laiką mes ėmėmės visų įmanomų veiksmų, kad sumažinti aplink skilusį kaulą atsiradusį uždegimą ir pavykus tai padaryti nusprendėme, jog su arkliškomis nuskausminamųjų dozėmis mes išeisime į ringą.

Kodėl aš su komandą priėmiau tokį sprendimą? Todėl, kad kovos atšaukimas arba perkėlimas yra didžiulė problema tiek organizatoriams, tiek nusivylimas sirgaliams, kurie tikisi išvysti savo mėgstamus kovotojus ringe, bet daugiausia iš pagarbos priešininkui, nes pats žinau, ką tai reiškia atiduoti visą save pasiruošimui, riboti save, aukotis, o paskutinę minutę likti prie suskilusios geldos.

Pasiruošimas tą akimirką buvo sustabdytas ir iki kovos aš turėjau tik vieną pilnavertę treniruotę prieš pat turnyrą, bei pilnai buvo pakeistas kovos planas. Vietoje pilnaverčio kovos šokio, kuriuo galima mėgautis nuo kovos pradžios iki pabaigos teko eiti į priekį, bei ieškoti nokauto. Kaip tai baigėsi, tikriausiai jau matėte. Bet tai nebuvo pati svarbiausia pergalė man asmeniškai tą vakarą...

Bet tai nebuvo pati svarbiausia pergalė man asmeniškai tą vakarą. Praktiškai visiems buvo siurprizas ir paslaptis, kad būtent šią dieną aš nusprendžiau pasipiršti savo antrajai pusei Santai. Žinojau, kad ji nenorėtų, kad toks mums abiems svarbus įvykis vyktų viešai, todėl ir atsisakiau minties padaryti tai iškart po kovos ringe, bet grįžęs į savo komandos rūbinę, kur buvo tik artimi žmonės ir vietoje interviu keliems pažįstamiems žurnalistams aš padariau tai, kas pareikalavo daugiau vidinės jėgos, nei pergalė ringe prieš daugiatūkstantinę minią - aš priklaupiau ant kelio ir jaudindamasis paklausęs Santos ar ji taps mano žmona išgirdau labai lauktą “TAIP!”

Esu vis dar apimtas emocijų, todėl vėliau tikrai padėkosiu kiekvienam atskirai. Bet šiandien noriu ištarti nuoširdų „ačiū“ savo būsimai žmonai už tai, kad ji nusprendė kentėti mane visą likusį gyvenimą, kurį dabar eisime kartu.“